Sukame link Aukštaitijos, taip pat vadinamos poetų, pasakorių ir ežerų kraštu, kuriame, kur tik akys užmato – daugybė ežerų, girių, upių ir upelių. Nieko nelaukdami sušokame į baidares ir pasileidžiame Aukštaitijos van- denų labirintais. Kiti šeimos nariai, pasirinkę ramesnį poilsį, vingiuotais apylinkių keliukais per Labanoro regioninį parką atvyksta į Palūšę.

Čia, ant kalvos, stovi daugiau nei du šimtmečius menanti medinė Palūšės bažnyčia, o žvelgiant į tolį atsiveria įspūdinga Lūšių ežero panorama. Kaip gera, kai nereikia niekur skubėti – gali ramiai užkopti ant Ladakal- nio, nuo kurio matyti net 6 ežerai, ar pasigalynėti su Ginučių malūno užtvankos vandens srove. Ir tai dar ne viskas!

Ignalinoje gali ne tik para- gauti, bet ir išmokti kepti šakočius, o pavažiavęs link Anykščių – aplankyti Arklio muziejų ar nusileisti vasaros rogučių trasa nuo Kalitos kalno.
Svetingieji aukštaičiai visada pasirūpins savo svečiu – iškeps blynų, atrieks naminės duonos ir balto sūrio su bruknių uogiene, pavaišins midumi, o vėliau pasiūlys ir ramų poilsį nuošaliame namelyje miškų apsuptyje.

Puikiai išsimiegoję kaimo turizmo sodyboje, kitą dieną pasukome link Šiaurės Lietuvos – lietuviško alaus tėvynės. Biržų kraštas nuo seno garsėja savo aludariais ir skaniu alumi, todėl mielai dalyvavome Biržų pilies rūsiuose surengtoje „Žaldoko alaus“ programoje.

Čia ragavome biržietiško alaus, šokome su folkloro ansambliu ir išmokome biržietiškų dainų apie alų: „Gėrio alutį, gražė dainavo, o kas išrašė mana veidelius?“ Pagalvojau, ar tik ne paplitusi alaus gamyba ir nulėmė linksmą dainingų- jų aukštaičių būdą?

Regional Information
Area sq.km: xxx 
Population: xxx 
Member since: 2001
Recipes: 0
Business members: 2
© Copyright 1995-2016 European Network of Regional Culinary Heritage  |  Disclaimer  |  Cookies
Webproduction 2003-2016 Jonas Lindqvist, IT-Syd